Naujienos

Laiku nepastebėti LOPL simptomai sukelia rimtų sveikatos komplikacijų

Lapkričio 17 d. paminėta Tarptautinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Ta proga Vilniaus savivaldybėje surengtos akcijos metu vilniečiai galėjo atlikti specialų spirometrijos testą ir pasitikrinti, kaip kvėpuoja jų plaučiai, ar nėra kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos).

Renginio metu, pasitelkus statistinius duomenis apie LOPL, apžvelgta šios ligos situacija ir paplitimas pasaulyje bei Lietuvoje, akcentuojant ankstyvo LOPL nustatymo svarbą, priminti šios ligos simptomai, ją sukelti galinčios priežastys, galimybės gydytis, o taip pat dalyti patarimai, kaip išvengti šios sunkios ligos ir kaip gerinti gyvenimo kokybę sergant šia liga.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga - tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, kai dėl sutrikusių bronchų pralaidumo įkvepiama mažiau oro ir pasidaro sunkiau kvėpuoti.

„Nors pagal oficialius statistinius duomenis Lietuvoje šia liga seraga tik apie 3 proc. gyventojų, džiaugtis nėra kuo, nes sergantieji dažnai neįtaria, jog serga, o ligos požymius suvokia kaip natūralų senėjimo procesą. Rūkantieji juos tiesiog ignoruoja. Gyventojai nesirūpina savo sveikata, į gydytojus kreipiasi pavėluotai, kai liga jau būna gerokai įsisenėjusi. O kai liga diagnozuojama vėlai, reikia daug didesnių pastangų jai įveikti. Dėl rūkymo sukeltų ligų Lietuvos biudžetas praranda apie 51 mln. litų. O išlaidos LOPL gydymui siekia iki 8 mln. litų", - kalbėjo dr. doc. Remigijus Nargėla.

LOPL mūsų šalyje serga per 60 tūkst. gyventojų, tačiau šis skaičius turėtų būti gerokai didesnis, nes į specialistus dėl LOPL kreipiasi tik apie 25-30 proc. sergančiųjų.

Pagrindiniai šios ligos simptomai yra lėtinis kosulys, skrepliavimas. Tačiau dažniausiai pacientai į gydytojus kreipiasi tik atsiradus labiausiai varginančiam simptomui - dusuliui. Ligoniai skundžiasi sunkumu krūtinėje, oro trūkumu, pasunkėjusiu kvėpavimu.

Nustatyta, kad net 75 proc. atvejų lėtinė obstrukcinė plaučių liga nediagnozuojama arba diagnozuojama per vėlai. Dėl vėlyvo ligos nustatymo neretai kyla įvairių sveikatos komplikacijų (pvz., LOPL  sąlygoja  kvėpavimo ir širdies nepakankamumo išsivystymą). Dauguma sergančiųjų tampa neįgaliais arba sumažėja jų darbingumas. Ankstyvas ligos diagnozavimas bei gydymas padeda sergantiesiems geriau jaustis ir būti aktyvesniais.

Susirgti LOPL galima dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausia šią ligą sukelia rūkymas, todėl ji dažnesnė tarp vyresnių nei 40 metų rūkančių pacientų. Susirgti šia liga rizikuoja 80-90 proc. rūkančiųjų. Prisidėjus dar ir kitiems veiksniams, pvz., jei žmogus dirba dulkėtoje, užterštoje aplinkoje, tikimybė susirgti LOPL dar labiau padidėja. Kitos šios ligos priežastys gali būti paveldimos, kartais ši liga pasireiškia po gripo, virusinių infekcijų, plaučių uždegimo.

LOPL galima nustatyti atlikus plaučių funkcijos tyrimą - spirometriją. Šio tyrimo metu pacientui tereikia giliai įkvėpti ir maksimaliai iškvėpti į tyrimui skirtą prietaiso daviklį. Pagal jo pateiktus duomenis įvertinus, kaip veikia plaučiai, ar nėra kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos), gydytojas gali nuspręsti, ar pacientas serga LOPL.

Norint išvengti LOPL, pirmas žingsnis - mesti rūkyti, nes tai pagrindinė šios ligos priežastis. Atsisakius rūkymo, žymiai sulėtėja ligos progresavimas, pagerėja savijauta, darosi lengviau kvėpuoti. Taip pat patartina labiau rūpintis savo sveikata. Vos pajutus pirmuosius ligos simptomus - kosulį, dusulį - reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertintų sveikatos būklę.

Tarptautinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena visame pasaulyje kasmet minima nuo 2002 m. Jos tikslas - skleisti informaciją apie šią ligą, skatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata, nes klastingos ligos simptomai gali būti nepastebimi, todėl labai svarbus ankstyvas šios ligos diagnozavimas.

Ši liga po širdies ligų, vėžio ir insulto pagal mirtingumą ir sergamumą daugelyje šalių užima ketvirtą vietą. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje LOPL serga apie 600 mln., o kasmet dėl šios ligos miršta beveik 3 mln. žmonių, kiek mažiau nei gyvena visoje Lietuvoje.